Kobros efektas: kai KPI skatina ne tą elgesį

Viktorija Baranauskaitė

11/13/2026

Schema: pastangos išsišakoja į skaičių, kurį pagerinti lengviau, ir darbą, kurį pagerinti sunkiau
Schema: pastangos išsišakoja į skaičių, kurį pagerinti lengviau, ir darbą, kurį pagerinti sunkiau

KPI rodikliai pradeda skatinti ne tą elgesį tada, kai pagerinti skaičių tampa lengviau nei pagerinti patį darbą, kurį tas skaičius turėjo parodyti. Vadyboje tai vadinama kobros efektu: sprendimas, kuris turėjo sumažinti problemą, ją padidina. Įdomiausia, kad dažniausiai niekas sąmoningai neapgaudinėja, o rodiklis vis tiek nuveda organizaciją ne ten.

Mokymuose apie KPI visada skiriu laiko ir tamsiajai tikslų pusei. Rodiklių sistemai, kaip ir įrangai, reikia priežiūros, todėl kartą išsikėlus rodiklius juos verta reguliariai peržiūrėti ir klausti, ar jie vis dar skatina tai, ko norime. Šią temą dažniausiai pradedu nuo istorijos apie kobras.

Kas yra kobros efektas?

Kobros efektas yra situacija, kai paskata, sukurta problemai mažinti, ją padidina. Pavadinimas kilo iš pasakojimo apie britų valdytą Indiją. Delyje gyvenantiems britams nepatiko aplink šliaužiojančios nuodingos kobros, todėl jie pažadėjo atlygį už kiekvieną nudobtą gyvatę. Iš pradžių sistema veikė puikiai: kobrų gatvėse mažėjo, o išmokėtų premijų daugėjo.

Tačiau po kurio laiko premijos vis dar buvo mokamos, o kobrų gatvėse nebemažėjo. Paaiškėjo, kad gudresni gyventojai pradėjo kobras veisti, nes taip uždirbti buvo daug paprasčiau nei gaudyti laukines. Tai sužinoję britai atlygį panaikino, o veisėjai nebereikalingas gyvates paleido. Galiausiai kobrų tapo daugiau nei prieš pradedant.

Šią istoriją patvirtinančių dokumentų istorikai nerado, todėl ją verta laikyti palyginimu, ne faktu. Terminą 2001 m. savo knygoje išpopuliarino vokiečių ekonomistas Horstas Siebertas. Tačiau labai panašus atvejis tikrai įvyko prancūzų valdytame Hanojuje: istorikas Michaelas Vannas aprašė, kaip valdžia mokėjo už kiekvieną atneštą žiurkės uodegą, o netrukus mieste ėmė bėgioti žiurkės be uodegų (Lucas, 2018).

Kaip kobros efektas atrodo organizacijose?

Organizacijose tas pats mechanizmas suveikia tada, kai rodiklis tampa svarbesnis už tikslą, kurį jis turėjo atspindėti. Keturi vadybos tyrėjai (Ordóñez, Schweitzer, Galinsky ir Bazerman) 2009 m. surinko daugybę tokių atvejų („Goals Gone Wild“). Keli iš jų:

  • Remonto dirbtuvės. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje JAV prekybos tinklas Sears savo automobilių remonto darbuotojams nustatė 147 dolerių per valandą pardavimų tikslą. Darbuotojai pradėjo siūlyti ir atlikti nereikalingus remontus, o vėliau įmonės vadovas pripažino, kad tokia tikslų sistema sukūrė aplinką klaidoms.

  • Naujas automobilis. Ford Pinto turėjo būti lengvesnis nei 2 000 svarų (apie 900 kg), pigesnis nei 2 000 dolerių ir pasirodyti rinkoje iki 1970 m. Skubant buvo patvirtinti saugos patikrinimai, kurie iš tikrųjų nebuvo atlikti, o kuro bako trūkumas vėliau siejamas su 53 žuvusiaisiais.

  • Bankas. Wells Fargo darbuotojai, siekdami pardavimų tikslų ir premijų, be klientų žinios atidarinėjo jiems naujas sąskaitas ir korteles. 2016 m. JAV vartotojų finansinės apsaugos biuras bankui skyrė 100 mln. dolerių baudą (CFPB).

Mažesniu mastu tą patį mechanizmą galima atpažinti beveik bet kurioje organizacijoje. Jei programuotojų darbas vertinamas parašyto kodo eilutėmis, ilgas kodas pradeda atrodyti geriau už gerą. Jei saugos tiksle įrašyta „0 incidentų“, atsiranda pagunda apie smulkius incidentus tiesiog nepranešti, ir tada rodiklis gražėja, nors dirbti saugiau netampa.

Man pačiai yra tekę susidurti su situacija, kai vadovai buvo skatinami per nustatytą laikotarpį atlikti tam tikrą skaičių Gembų, t. y. apsilankymų ten, kur vyksta darbas, kad situaciją pamatytų savo akimis ir pasikalbėtų su darbuotojais. Buvo skaičiuojama, kiek Gembų atlikta, bet niekas nevertino, kokios jos buvo ir kas po jų pasikeitė. Galiausiai žmonės pradėjo pildyti netikras ataskaitas apie Gembas, ir skaičius ataskaitoje augo, nors dalis tų apsilankymų egzistavo tik popieriuje. Kaip padaryti, kad naujas įprotis, pavyzdžiui, Gemba, iš tikrųjų prigytų, rašiau įraše „Kodėl mokymai neduoda rezultatų ir ką daryti po jų“.

Kodėl žmonės pradeda gerinti skaičių, o ne darbą?

Rodiklis žmonėms siunčia žinutę apie tai, kas iš tikrųjų svarbu, ir jie ja tiki labiau nei vertybėms ant sienos. Eliyahu M. Goldratt knygoje „The Haystack Syndrome“ tai suformulavo taip: „Pasakykite, kaip mane matuosite, ir aš pasakysiu, kaip elgsiuosi.“

Minėti tyrėjai tikslus palygino su vaistu, kuris padeda, bet turi šalutinį poveikį. Konkretus tikslas susiaurina dėmesį, todėl tai, kas nematuojama (kokybė, sauga, pagalba kolegai), pamažu nustumiama į šoną. O kai nuo tikslo pasiekimo priklauso daug, pavyzdžiui, premija ar vertinimas, auga pagunda jį pasiekti bet kokia kaina. Dažniausiai tai nėra blogų žmonių problema, nes žmonės tiesiog daro tai, ką sistema jiems parodo kaip svarbiausią. Tai proceso problema, ir ją galima spręsti kaip procesą.

Norite daugiau tokių įžvalgų?

Naujienlaiškyje dalinuosi tokiomis įžvalgomis ir tuo, ką jos reiškia gamybai ir paslaugoms. Užsiprenumeravę dovanų gausite 5W2H metodiką.

Kaip išvengti kobros efekto keliant KPI?

Kobros efekto visiškai išvengti nepavyks, bet jį galima pastebėti anksčiau, nei jis padarys žalos. Kaip gydytojas, skirdamas vaistą, įvertina šalutinį poveikį ir sąveiką su kitais vaistais, taip ir vadovas, prieš keldamas rodiklį, gali užduoti sau kelis klausimus.

  1. Kaip šį skaičių būtų galima pagerinti nepagerinus paties darbo? Jei atsakymą randate per minutę, ras ir komanda.

  2. Kas svarbaus lieka nematuojama? Kokybė, sauga ir bendradarbiavimas tarp skyrių dažniausiai nukenčia pirmi.

  3. Ar rodiklis turi porą, kuri jį saugo? Greitį verta matuoti kartu su kokybe, pardavimus kartu su grąžinimais.

  4. Kas nutiks, jei tikslo nepasieksime? Kuo didesnė bausmė už nepasiekimą, tuo didesnė pagunda skaičių pagražinti.

  5. Kada rodiklį peržiūrėsime? Iš anksto sutarta data leidžia jį pakeisti neieškant kaltų.

Paskutinis klausimas ir yra ta KPI priežiūra, nuo kurios pradėjau. Jei šiuo metu renkatės rodiklius savo sričiai, pavyzdžių rasite nemokamoje rodiklių bibliotekoje, kurioje sudėti 110 rodiklių su formulėmis gamybai, prekybai, logistikai, projektams ir paslaugoms. Panašus klausimas kyla ir dėl atlygio už idėjas, apie kurį rašiau įraše „Ar atlygis paskatina darbuotojus teikti idėjas?“.

Tikslų reikia, tik juos verta „išrašyti“ taip pat atsakingai kaip vaistą.

[email protected]
+370 670 42713
Visoje Lietuvoje, gyvai ir nuotoliu

Naujienlaiškis

Pokyčiai, kurie laimėjo, ir kodėl: įžvalgos, įrankiai ir praktiniai atvejai.

Užsiprenumeravę gausite dovanų 5W2H metodiką problemai apibrėžti. Atsisakyti galite bet kada. Privatumo politika

© 2026 „5 kodėl“, ind. veikl. Nr. 1533194. Privatumo politika ir Paslaugų teikimo taisyklės. Atsisakyti sutarties čia

„5 kodėl“ logotipas„5 kodėl“ logotipas

Lean ir organizacinė psichologija laimintiems pokyčiams.

Kontaktai