Kodėl mokymai neduoda rezultatų ir ką daryti po jų

Viktorija Baranauskaitė

11/17/2026

Schema: po mokymų per 12 savaičių vyksta keturi vienos valandos kolegų susitikimai, apvesti flomasteriu.
Schema: po mokymų per 12 savaičių vyksta keturi vienos valandos kolegų susitikimai, apvesti flomasteriu.

Kodėl mokymai dažnai neduoda rezultatų, gerai parodo vienos JAV gamybos įmonės istorija, kurią aprašė mokslininkas Harry J. Martin (2010). Meistrai ten mokėsi naujo vaidmens. Jie turėjo nustoti patys prižiūrėti darbą ir išmokti padėti komandai: vesti susirinkimus, duoti grįžtamąjį ryšį, kartu kelti tikslus. Septyni iš dvylikos padalinių vadovų į tuos mokymus žiūrėjo skeptiškai, tačiau po trijų mėnesių tiesioginiai vadovai pastebėjo, kad dalis meistrų naujus įgūdžius darbe taiko geriau nei prieš mokymus. Nuo kitų jie skyrėsi tuo, kad po mokymų bent du kartus susėdo valandai su kitais tų pačių mokymų dalyviais aptarti, kas pavyko ir kas ne. Kitaip tariant, geriau sekėsi tiems, kurie su nauju įgūdžiu neliko vieni.

Panašiai mokomės vairuoti. Po teorijos paskaitų niekas dar nesijaučia užtikrintai, o įgūdis atsiranda tik tada, kai vairuoji ne vieną kartą, šalia sėdi žmogus, kuris pasako, kas pavyko ir ką daryti kitaip, ir po kelių dienų vėl sėdi už vairo. Įgūdis įsitvirtina tada, kai jį kartoji ir kas nors padeda pataisyti klaidas.

Įmonių mokymuose dažnai būna kitaip. Kelias dienas salėje vyksta geros diskusijos, dalyviai išeina užsidegę, o pirmadienį grįžta į įprastą darbą, kuriame jų laukia:

  • per mokymus susikaupę darbai ir jau suplanuota savaitė;

  • kolegos, kurie mokymuose nebuvo ir dirba taip, kaip įprasta, todėl naujas būdas atrodo kaip papildomas darbas;

  • vadovas, kuris paklausia „na, kaip mokymai?“, ir tuo viskas baigiasi.

Taip ir gimsta frazė „dar vieni mokymai nieko nepakeis“, nors kalti čia nei žmonės, nei lektorius. Pokytis tiesiog pralaimi pirmadieniui, nes grįžus kalendorių užpildo nebaigti darbai, o naujam įpročiui laiko taip niekas ir nesuplanuoja.

Ar tikrai viską lemia vadovas?

Dažniausiai patariama užsitikrinti vadovo palaikymą, ir tai teisinga, tačiau tik iš dalies. Mokslininkai, sujungę kelių dešimčių tyrimų duomenis, rado, kad kolegų palaikymas su tuo, ar žmonės taiko išmoktus dalykus, siejasi beveik taip pat stipriai kaip vadovo (Hughes ir kt., 2020). Kitaip tariant, tai, ką sako šalia dirbantis kolega, su mokymų rezultatu siejasi ne mažiau nei tai, ką sako vadovas. Kas ką sukelia, šie duomenys neparodo, nes jie surinkti apklausomis, ne eksperimentais.

Kas nutiko gamykloje, kur dauguma vadovų mokymams buvo skeptiški?

Grįžkime prie pradžioje minėtos įmonės. Ten kasdienę darbo priežiūrą perėmė pačios darbuotojų komandos, todėl meistrams teko visai kitas darbas. Iš žmonių, kurie sako, ką ir kaip daryti, jie turėjo tapti vadovais, kurie padeda komandai dirbti savarankiškai ir veda gerinimo projektus. Mokymų tikslas buvo, kad 237 meistrai šį naują vaidmenį pradėtų taikyti kasdieniame darbe. Po savaitės mokymų kiekvienai 17–22 žmonių grupei per tris mėnesius pasiūlė keturis vienos valandos susitikimus, kuriuos vedė išorės konsultantas. Juose tos pačios grupės dalyviai aptarė, kas pavyko, kas trukdo ir kaip tęsti toliau. Ateiti nebuvo privaloma, todėl vieni atėjo kelis kartus, o kiti beveik neatėjo.

Prieš mokymus ir po trijų mėnesių kiekvieno meistro tiesioginis vadovas įvertino, kaip jis darbe taiko naujo vaidmens įgūdžius. Didesnis pokytis daug stipriau siejosi su tuo, ar žmogus lankė susitikimus, nei su tuo, ką apie mokymus manė padalinio vadovas. Tų, kurie atėjo bent du kartus, vertinimai vidutiniškai nuosekliai kilo, nesvarbu, ką apie mokymus manė jų padalinio vadovas. Tie, kurie susitikimų beveik nelankė, net ir pas palaikantį vadovą pažengė mažiau, o ten, kur padalinio vadovas buvo skeptiškas, jų vertinimai beveik nepasikeitė (Martin, 2010). Tai grupių vidurkiai, todėl kiek žmonių kiekvienoje grupėje pagerėjo, iš tyrimo nežinoma.

Schema: lankiusių 2–4 susitikimus įgūdžių vertinimai per tris mėnesius kilo nepriklausomai nuo padal
Schema: lankiusių 2–4 susitikimus įgūdžių vertinimai per tris mėnesius kilo nepriklausomai nuo padal

Tiesa, ateiti buvo savanoriška, tad galbūt atėjo motyvuotesni žmonės. Be to, tai tik viena įmonė, rezultatus vertino tiesioginiai vadovai, o verslo rodiklių, pavyzdžiui, kokybės ar našumo, niekas nematavo. Vis dėlto keturios valandos per tris mėnesius yra labai pigus bandymas, kurį verta išbandyti ir savo įmonėje.

Kodėl kolegos tokie svarbūs po mokymų?

Mano patirtimi, naujas įgūdis tampa darbo dalimi tada, kai jį kelis kartus išbandai tikroje situacijoje ir kas nors padeda pataisyti tai, kas nepavyko. Įprastoje darbo dienoje tam paprastai nėra nei laiko, nei vietos, todėl tokią galimybę reikia susikurti.

Yra ir žmogiškoji pusė, kuri man atrodo dar svarbesnė. Pirmi bandymai taikyti ką nors naujo retai būna sklandūs, ir žmogui reikia vietos, kur apie tai galima pasikalbėti nebijant, kad tai bus palaikyta nekompetencija. Jei vienintelis, su kuo apie tai galima kalbėti, yra vadovas, dažnai paprasčiau nieko nesakyti ir grįžti prie įprasto darbo būdo. Kiti mokymų dalyviai susiduria su tais pačiais sunkumais, todėl su jais lengviau pasidalinti tuo, kas nepavyko, ir kartu greičiau rasti, kaip tai pataisyti.

Norite daugiau tokių įžvalgų?

Naujienlaiškyje dalinuosi tokiomis įžvalgomis ir tuo, ką jos reiškia gamybai ir paslaugoms. Užsiprenumeravę dovanų gausite 5W2H metodiką.

Ką daryti, kad mokymai duotų rezultatų?

Pirmiausia verta savęs paklausti, ko iš mokymų tikimasi. Jei norisi praplėsti akiratį ir įsikvėpti, užtenka gero pranešimo, ir tai visai normalus lūkestis. Bet jei tikslas yra naujas įgūdis ir kitokia kasdienybė, vien mokymų salėje nepakaks, todėl mokymų vien dėl mokymų geriau nedaryti.

Savo praktikoje mačiau, kad įgūdis prigyja tada, kai sutampa du dalykai. Pirma, žmonės jį išbando dar mokymų metu su treneriu, kuris iškart duoda grįžtamąjį ryšį, todėl niekam nelieka iliuzijos, kad išklausius teoriją jau mokama. Antra, susitariama, kaip naujo įgūdžio bus laikomasi ir iš ko bus matyti, kad sekasi.

Tokie susitarimai kiekvienam įgūdžiui skiriasi, bet dažniausiai atsako į kelis klausimus:

  • kurioje kasdienio darbo vietoje šis įgūdis naudojamas;

  • kaip dažnai komanda jį taiko ir kokio rezultato tikisi;

  • kaip vadovas tai stebi.

Prie to verta pridėti tai, ką rodo gamyklos atvejis: kelis trumpus susitikimus su kitais mokymų dalyviais, kuriuose aptariama, kas pavyko ir kas sutrukdė.

Pavyzdžiui, jei vadovai mokosi Gemba, tai yra eiti ten, kur vyksta darbas, ir pamatyti, kaip jis iš tikrųjų vyksta, kartu su įmone susitariame, kaip dažnai jie tai daro, kaip fiksuojami apsilankymai ir kas iš jų išplaukė. Dar geriau, kai naujas įgūdis įtraukiamas į kitas sistemas, pavyzdžiui, į naujoko įvedimą. Tada galima tikėtis, kad įgūdis prigis tvariau ir ilgam.

Mokymai baigiasi tada, kai naujas įgūdis tampa kasdienio darbo dalimi. Iki tol pokytis ir pirmadienis dar varžosi, o pirmadienis turi pranašumą, nes ateina kiekvieną savaitę.

Šaltiniai

[email protected]
+370 670 42713
Visoje Lietuvoje, gyvai ir nuotoliu

Naujienlaiškis

Pokyčiai, kurie laimėjo, ir kodėl: įžvalgos, įrankiai ir praktiniai atvejai.

Užsiprenumeravę gausite dovanų 5W2H metodiką problemai apibrėžti. Atsisakyti galite bet kada. Privatumo politika

© 2026 „5 kodėl“, ind. veikl. Nr. 1533194. Privatumo politika ir Paslaugų teikimo taisyklės. Atsisakyti sutarties čia

„5 kodėl“ logotipas„5 kodėl“ logotipas

Lean ir organizacinė psichologija laimintiems pokyčiams.

Kontaktai